Seniau ant to kalno, stačioje pusėje, netoli viršaus, buvę urvai. Iš tų urvų kas vakarą, saulei leidžiantis, išeidavusi mergaitė, milžtuvėlę rankoj turėdama, ir šaukdavusi:
- Tbruka, tbruka, tbruka!
Kai žmonės eidavę artyn, ji pasislėpdavusi.
Piemenys, ten ganydami bandą, vienam kepurę įmetė...