Objektas statytas

1867 m.

Buvę objekto savininkai

Joniškienė 1919 m., I.Vilkas 1926-1940 m.

Augustaičių kaimas, Papilės seniūnija, Akmenės rajono sav.

Parke daugiausia auga vietiniai medžiai, nors yra ir atvežtinių.

Pietinėje parko dalyje – akmuo, čia gulėjęs ir tuo metu, kai sodyboje gimė, gyveno rašytojos Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė (1867–1916) ir Marija Ivanauskaitė-Lastauskienė (1872–1957), kurios rašė bendru Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu. Paragių dvaras siejamas su brandžiausių rašytojų kūrinių („Ir pražuvo kaip sapnas“, „Prie pat dvaro“, „Motulė paviliojo“) atsiradimu. Sodyboje nuo 1966 m. veikia Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus. Vasarą prie namo daug tradicinių žemaičių krašto gėlių.

1997 m. gruodžio 31 d. Paragių dvaro sodyba įtraukta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas G100K).

Kalavijuočių ordino kronikose Papilė minima jau 1253 m. Kairiajame Ventos krante dunkso senasis Papilės piliakalnis. Pirmoji bažnyčia Papilėje pastatyta 1483–1492 m. vyskupo Martyno iniciatyva. Dabartinė bažnyčia statyti užbaigta 1887 m. Statybomis rūpinosi kunigas Ambrazevičius.

Papilės dvaras ir miestelis rašytiniuose šaltiniuose pradedamas minėti jau XVI a. 1702 m. miesteliui suteiktos prekybos privilegijos, leista rengti turgus ir muges. Papilė itin išaugo XIX a. pabaigoje, nutiesus Liepojos–Romnų geležinkelį. Iki 1842 m. dvaras priklausė Žemaitijos vyskupui. Dvariškiai didžiavosi parku. Išliko tik dalis jo. Papilė garsėja čia augančia penkiolikamiene liepa. Parkas jaukus, mėgstamas vietinių gyventojų ir svečių.

Papilė , Akmenės rajono sav.

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą dvarą valdė Purinai. Vėliau centrinius rūmus su ūkiniais pastatais ir apie 40 ha žemės nusipirko Liekiai. Greitai jie nusigyveno, dvaras buvo parduotas iš varžytinių, pastatai nebuvo tinkamai prižiūrimi, dalis jų sudegė.

Mišraus suplanavimo Kruopių dvaro parkas šalia rūmų įkurtas XVIII-XIX a. Anksčiau kartu su vaismedžių sodu jis sudarė apie 20 ha. Čia buvo du tvenkiniai. Juose augindavo žuvis. Parką iš dviejų pusių supa kanalai. Pakraštyje – Antrojo pasaulinio karo metais žuvusių karių kapai. Sovietmečiu šalia parko buvo įrengtas didelis tvenkinys, parke – nedidelė vasaros estrada, suformuotas takų tinklas. Šiuo metu parkas gerokai apleistas.

Iš atvežtinių medžių čia auga stambiausias Lietuvoje amūrinis kamštenis (aukštis – 18 m, skersmuo – 82 cm), keli maumedžiai, paprastasis kaštonas. Iš vietinių medžių – paprastasis klevas, mažalapė liepa, paprastasis uosis, baltasis ir trapusis gluosnis, paprastoji eglė, paprastoji pušis, drebulė, grauželinė gudobelė, baltasis ir trapusis gluosniai, paprastasis ąžuolas ir nemažai kitų.

Papildoma informacija:

Plotas: 3,3 ha.
Parko valdytojas: Kruopių sen.

Kruopiai , Akmenės rajono sav.

XIX a. Zubovų rūpesčiu šalia Dabikinės upelio, netoli Naujosios ir Senosios Akmenės kelio, pradėtas kurti mišraus suplanavimo parkas. Jis išplėtotas banguoto reljefo teritorijoje. Rytiniame pakraštyje išsidėsčiusi pagrindinė parko dalis sutvarkyta geometriškai. Jos viduryje ant nedidelio pakilimo stovi išlikę vienaaukščiai rūmai. Į pietus nuo jų yra apskritas parteris, kurį juosia dviejų privažiavimo kelių kilpa. Į šiaurę nuo rūmų terasuoto šlaito pakraščiais einančiomis alėjomis nusileidžiama prie seno tvenkinio.

Dvarvietės teritorijoje stovi keletas ūkinių pastatų. Buvę dvaro rūmai ir kiti statiniai gerokai apleisti.

Iš senųjų parko želdinių šalia takų ir parko pakraščiuose yra išlikusios gana gražios mažalapių liepų alėjos. Tokia alėja veda ir nuo pagrindinių rūmų link Dabikinės upelio. Nemažai senų gražių liepų auga viso parko teritorijoje. Medynuose, medžių eilėse ir grupėse vyrauja mažalapės liepos. Arčiau rūmų – kelios didžiosios pocūgės, sibirinis kėnis ir raudonasis ąžuolas. Iš egzotinių medžių paminėtini šie: raudonlapis (aukštis – 23 m, skersmuo – 70 cm) ir paprastasis (aukštis – 25 m, skersmuo – 92 cm) bukai, melsvoji pocūgė, paprastieji kaštonai, didžialapės liepos, baltosios tuopos.

Nuo 1958 m. parkas pradėtas saugoti valstybės. 1986 m. jis paskelbtas vietinės reikšmės gamtos paminklu.

Papildoma informacija:

Plotas: 3,2 ha.

Parko valdytojas: Dabikinės spec. mokykla – internatas.

Dabikinės km., Akmenės sen. , Akmenės rajono sav.

Tačiau svarbu, kad išliko XIX a. statyta koplytėlė, kuri kadaise jungė vartus, ir netoli jos, kitoje pusėje, apskritimo pavidalo vietą. Pasakojama, kad baudžiavos laikais čia stovėjęs akmuo, ant kurio buvo plakami baudžiauninkai. Taip pat šalia bažnyčios galinis fasadas bei šalia jos pastatyta varpinė išlaikė autentišką vaizdą.  Šiaudinės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia1996m. įrašyta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Bažnyčia liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, su bokšteliu. Įrengti 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi medinė varpinė.

Papildoma informacija:

Šiaudinės šv. mergelės Marijos bažnyčia stovi Akmenės rajono pietuose, Šiaudinės kaime, 8,5 km į pietvakarius nuo Papilės, Avižlio (Ventos kairiojo intako) kairiajame krante.

Šiaudinės k., Papilės sen. LT- 85282 , Akmenės rajono sav.

Šventoriuje išsaugotas 3 aukštų koplytstulpis su šventųjų figūromis (XIX a.).

Architektūra:

Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė.

Papildoma informacija:

Kruopių miestelis, prie Papilės – Žagarės kelio.

Vytauto Didžiojo g. 46, LT-85213, Kruopiai , Akmenės rajono sav.

Architektūra:

Bažnyčia medinė, stačiakampio plano, su bokšteliu. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Papildoma informacija:

Klykolių šv. mergelės Marijos apsilankymo bažnyčia stovi Akmenes rajone, Klykolių kaime 0,5 km į pietus nuo Latvijos sienos.

Jau septynioliktajame šimtmetyje Šiaurės Lietuvoje tarp katalikų gyveno ir  liuteronų. Tai buvo kolonistai iš Prūsijos ir latviai, atsikraustę iš Kuršo ir Latgalos. 1772 metais Lenkijos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio iždo ministras grafas Tyzenhauzenas kvietė į Šiaulius vokiečių audėjus, kuriems buvo statomi mūriniai namai ir suteikiama įvairių privilegijų.

Alkiškiai, Naujosios Akmenės k. sen , Akmenės rajono sav.